"Buvo birželis..." - finalas

Štai, net ketvertą dienų praviešėjęs Vaido Jauniškio svetainės "menufaktura.lt" viršelyje, straipsnis "Buvo birželis, vasaros pradžia..." ir jį lydintis nostalgiškasis "blogas" "Jul remember" nukeliavo ten, kur jam priklauso - į archyvą, į amžinuosius kultūrinius klodus. Per tą laiką šis priedas sulaukė arti šimto svečių, ir netgi keleto šiltų atsiliepimų (ačiū visoms rašiusioms :). Dabar jau į šį nostalgišką kampelį užsuka tik vienas-kitas, bet tesiu savo pažadą ir šiuo "postu" užbaigiu savo išplėstinį iliustruotą pasakojimą apie Dalios Tamulevičiūtės "dešimtuką" ir jo diplominius spektaklius, vykusius prieš 31 metus.

* * *

Diplominių spektaklių programą vainikavo "Bebenčiukas" ir "Parodijos". "Bebenčiuko" nufotografuoti nepavyko, nes teko užkulisy drauge su Sauliumi Bareikiu akomponuoti, t.y. brazdinti gitara. O "Parodijos" irgi buvo naujovė - iki "dešimtuko" niekas nieko panašaus per diplominius spektaklius nėra daręs.


Parodija "Kuodis - Girijotas" (Vidas Petkevičius ir Kostas Smoriginas): "žveng žirgelis lankoj, juodberė-ė-ė-ė-ė-ėlis lankoj..." O po to Kostas, kažkodėl rusiškai pristatydavo Vido solo: "eta litovskaja narodnaja pesnia o litovskoj narodnoj mashine staklelės... " Ir Vidas baubė, sudėjęs rankeles ir išvertęs akis: "oi skamba staklelės naujoj seklyčioj..."




Į "parodijų" programą kažkodėl buvo įjungtas ir "ugningas" ispaniškas šokis, kurį akmeniniu veidu atliko Remigijus Vilkaitis. Šiaip jis buvo ryškus "dešimtuko" komikas, tačiau šis numeris buvo parodytas, matyt, ir sceninio judesio dėstytojui Sauleikai pageidaujant. Visi tie "ispaniškieji", "itališkieji" ir gruziniškieji" šokiai, kurių tuomet mokė Konservatorijoje, jau savaime atrodė ganėtinai komiškai. Todėl "parodijų" programoje Remigijaus "ispaniškumas" atrodė labai organiškai.





Buvo šioje programoje ir tuometinės lietuviškos estrados parodija. "Ėjo mergaitė per žemę, kojomis žemės nelie-tė..." - galingu balsu į "mikrofoną" dainavo Violeta Podolskaitė. "Tu tokia graži, tu tokia šviesi, iš senamiesčio freskų išlindusi..." - tūravojo jai "backing vocals" duetas, Dalios Overaitė ir Storyk.
Beje, apnuogintas Violetos liemuo - tai irgi itin drąsus gestas, šiuolaikinės jaunimo mados įžvalgos...





Algis Latėnas parodijavo itin madingą tuomet rusų poetą ir dainininką, Maskvos Tagankos teatro aktorių Vladimirą Vysockį: "Ty zhyva jesčio, moja staruška?.." - griežtomis tardytojo intonacijomis rėžė jis S.Jesenino eilėraštį. Šiek tiek anksčiau, kai Tagankos teatras gastroliavo Vilniuje ir jo aktoriai viešėjo Konservatorijoje, Mokomajame teatre, Algis išdrįso Vysockio akivaizdoje išrėžti šią parodiją. Žvaigždė išklausė tai be šešėlio šypsenos, ir atsistojęs atrėžė kažką dar iš Jesenino. Apskritai apie "dešimtuko" ir Tagankos teatro žvaigždžių draugystę ligi šiol sklando legendos...



Parodijų programos "vinis" - Kristinos Kazlauskaitės "Zykina" (akomponuoja Kostas Smoryginas). Dabar jau, po tiek metų, jeigu naujosios kartos ir pažįstą to meto garsiąją rusų folkloro dainininkę Liudmilą Zykiną, tai ko gero tik dėl Kristinos parodijų. Platūs rankų po vešlia skara mostai, išdidūs judesiai, ir plati kaip motina Rusija šypsena. Na, ir balsas, kurio gamta ir Kristinai nepašykštėjo...


* * *

Štai tiek skurdžių fragmentų iš to nepamirštamo išgyvenimo, kurio vardas "Dalios Tamulevičiūtės dešimtuko diplominiai spektakliai". Visose tolimesnėse to įvykio iškilmėse neteko dalyvauti - buvo skubiai išvykta į Leningradą stoti į teatro institutą LGITMIK mokytis režisūros. Šiam žingsniui palaimino ir Tamulevičiūtė, ir visas "dešimtukas". Bet tas "palaiminimas" ir mėnesiai, praleisti kartu su jais, iš dalies ir pražudė. Tamulevičiūtė savo "pirmagimius" mokė ne amato, o iš pat pradžių nokdino juose menininkus. To paties tikėjausi ir kitose teatro mokyklose, kuriose teko pasimokyti.

Tik vėliau atėjo supratimas, kad toks reiškinys, kaip Tamulevičiūtės "dešimtukas", pasirodo kartą per 100 metų, gal ir rečiau. O amato vis vien derėjo mokytis... Matyt, per vėlai tai supratau...

Ir štai nuo tų laimingų penkių vakarų senajame teatre Basanavičiaus gatvėje jau prabėgo 30 vasarų, 30 rudenų, 30 žiemų... Sudie visiems laikams, mūsų jaunystės birželi, tu buvai toks nuostabus! Ir "mes taip mylėjome vieni kitus..."


* * *

Post Scriptum:

Paskutinėje šio siužeto nuotraukoje - šių eilučių autoriaus foto-autoportretas 1975 m. birželyje, Pohuliankos teatro grimo kambaryje. Ta proga buvo ištraukta į dienos šveisą ir surūkyta neįkainojama vertybė - keletą dienų prieš tai gimtadienio proga gautas dovanų tikras olandiškas cigaras...